12 Sep Dirbtinis intelektas: Kaip jis keičia mūsų gyvenimą ir kovoja su dezinformacija – pokalbis su DI lektore
Dirbtinis intelektas (DI) yra laikomas viena pagrindinių technologinių inovacijų. Jis padeda ne tik optimizuoti kasdienius procesus, bet ir atveria naujas galimybes sprendžiant sudėtingus iššūkius įvairiose srityse, tokiose kaip sveikatos priežiūra, švietimas, transportas ir verslas. DI technologijos leidžia mums greičiau ir efektyviau atlikti užduotis, suteikia galimybę analizuoti didelius duomenų kiekius, priimti geriau pagrįstus sprendimus ir numatyti ateities poreikius.
Svarbu paminėti, kad DI turi ir didelį potencialą kovojant su vienu iš didžiausių šių laikų iššūkių – dezinformacija. Pasitelkus pažangius DI algoritmus, galima greitai ir tiksliai identifikuoti melagingą informaciją, taip prisidedant prie skaidresnės ir patikimesnės informacijos sklaidos. Tai itin svarbu mūsų skaitmeniniame amžiuje, kai informacijos srautas yra didžiulis, o dezinformacija gali turėti rimtų neigiamų pasekmių visuomenei.
Norint geriau suprasti, kaip dirbtinis intelektas keičia mūsų gyvenimus ir kaip jis gali būti naudojamas kovai su dezinformacija, kalbinsime dirbtinio intelekto lektorę Eveliną Kvietkienę. Lektorė padės atsakyti į svarbiausius klausimus apie šios technologijos privalumus, iššūkius ir galimą poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui bei visuomenės gerovei.
Evelina, kaip vertinate dirbtinio intelekto populiarumą Lietuvoje? Ar pastaraisiais metais pastebėjote, kad vis daugiau žmonių nori susipažinti su DI galimybėmis?
Pastebiu, kad Lietuvoje dirbtinio intelekto (DI) populiarumas pastaraisiais metais ženkliai išaugo, ir tai atsispindi įvairiuose rodikliuose. Vienas iš tokių požymių – su DI susijusių renginių, akademinių programų bei startuolių veiklos plėtra, kuri neabejotinai rodo didėjantį susidomėjimą šia technologija. Lietuvos universitetai aktyviai įtraukia DI į savo mokymo programas, siūlydami specializuotus kursus ir laipsnius, o tai prisideda prie augančio studentų bei specialistų skaičiaus, siekiančių gilinti žinias šioje srityje. Taip pat dažnėja su DI susijusios konferencijos, hakatonai ir bendruomenių susitikimai, kuriuose dalyvauja vis daugiau žmonių, norinčių tyrinėti DI galimybes.
Ši tendencija neatsilieka nuo pasaulinės dinamikos, kurioje DI tampa vis svarbesniu įvairiose pramonės šakose ir kasdieniame gyvenime. Lietuvos vyriausybė taip pat aktyviai skatina DI integraciją kaip nacionalinės skaitmeninės strategijos dalį, finansuodama mokslinius tyrimus, remdama DI startuolius ir siekdama diegti DI technologijas įvairiuose ekonomikos sektoriuose.
Žiniasklaida Lietuvoje taip pat vis daugiau dėmesio skiria DI, pabrėždama šios technologijos pritaikymo galimybes, etinius klausimus ir ateities perspektyvas. Pavyzdžiui, neseniai Kultūros ministerijos ir „Kurk Lietuvai“ programos organizuotas forumas „Žinių algoritmas: ar avatarai skaitys lietuviškas žinias?“ aptarė DI taikymo žiniasklaidoje aktualijas ir iššūkius.
Apibendrinant sakyčiau, kad DI populiarumas Lietuvoje sparčiai auga, o tai skatina didėjantis visuomenės informuotumas, inovacijos startuolių sektoriuje, valstybės parama ir plėtojamas švietimas. Ši tendencija atspindi globalų siekį gilinti DI supratimą ir pritaikymą įvairiose srityse.
Kuriose srityse Lietuvoje pastebima didžiausia dirbtinio intelekto integracija? Ar visuomenė pakankamai supranta jo galimybes ir funkcijas?
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos vyriausybė skyrė 35 mln. eurų dirbtinio intelekto (DI) technologijų produktams kurti ir lietuvių kalbai skaitmeninti, demonstruodama tvirtą įsipareigojimą šiai technologijai. Šios investicijos jau duoda rezultatų, nes Lietuva pelnė tarptautinį pripažinimą: 2023 m. pagal valdžios pasirengimo taikyti dirbtinį intelektą indeksą mūsų šalis užėmė aukštą 35-ąją vietą iš 193 pasaulio valstybių.
Lietuvos viešasis sektorius taip pat pritaiko DI inovacijas, įvairios viešąsias paslaugas teikiančios organizacijos planuoja diegti naujas technologijas, į tai žiūrėdamos labai atsakingai. Vienas pavyzdžių yra Užimtumo tarnyba, kuri, siekdama efektyvinti klientų aptarnavimą, įdiegė išmanų pokalbių robotą, leidžiantį gauti atsakymus 24/7. Tokie sprendimai tampa vis populiaresni, ir vis daugiau Lietuvos įmonių diegia pokalbių robotus ir automatizuotas aptarnavimo sistemas, kurios padeda greičiau ir efektyviau spręsti klientų problemas be žmogaus įsikišimo.
E-komercija ir mažmeninė prekyba Lietuvoje taip pat aktyviai naudoja DI sprendimus. Internetinės parduotuvės taiko DI algoritmus, kad personalizuotų klientų patirtį, siūlydamos produktus pagal ankstesnius pirkimus ar naršymo istoriją, o DI technologijos padeda optimizuoti tiekimo grandines ir prekių atsargas.
Rinkodaros srityje DI taip pat tampa vis svarbesniu įrankiu, leidžiančiu įmonėms geriau suprasti vartotojų elgseną ir optimizuoti reklamos kampanijas. Naudodamos DI, įmonės analizuoja didelius duomenų kiekius, kad geriau suprastų tikslines auditorijas – jų poreikius, pomėgius bei pirkimo įpročius.
Visuomenės informuotumas apie dirbtinio intelekto galimybes Lietuvoje didėja, tačiau jis skiriasi priklausomai nuo sektoriaus. Technologiškai pažangių pramonės šakų specialistai dažniausiai yra geriau informuoti, tuo tarpu plačioji visuomenė dar tik pradeda atrasti visas DI galimybes. Tai yra tendencija, būdinga daugeliui šalių, kuriose DI vis dar įgauna pagreitį kaip svarbi technologija.
Ar dirbtinis intelektas gali būti efektyvus įrankis kovoje su dezinformacija? Kokiais būdais jis gali padėti atpažinti melagienas?
Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti galingu įrankiu kovoje su dezinformacija, siūlydamas įvairius efektyvius sprendimus. Pirma, DI technologijos, tokios kaip mašininis mokymasis ir natūralios kalbos apdorojimas, suteikia galimybę automatizuotai analizuoti didelius duomenų kiekius ir identifikuoti melagingą informaciją. Tai leidžia aptikti ir pašalinti klaidingą turinį iš socialinių tinklų bei interneto platformų. Pavyzdžiui, socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“ ir „Twitter“, taiko DI algoritmus, kad atpažintų netikras paskyras, žalingą turinį ir pašalintų dezinformaciją dar prieš jai pasiekiant plačią auditoriją.
Be to, DI gali būti naudojamas kuriant įrankius, padedančius vartotojams patiems atpažinti melagingą informaciją. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad DI technologijos dar nėra tobulos ir turi nemažai apribojimų kovojant su sudėtingesnėmis dezinformacijos formomis, tokiomis kaip sarkazmas ar kontekstiniai posakiai. Nepaisant šių iššūkių, DI potencialas kovoje su dezinformacija yra reikšmingas, ir tolesnis technologijų tobulinimas bei tyrimai gali padėti šias spragas užpildyti.
Mano nuomone DI gali veiksmingai prisidėti prie kovos su dezinformacija per automatizuotą turinio analizę, netikrų paskyrų aptikimą, autentiškumo tikrinimą bei informacijos klasifikavimą. Tačiau reikia nepamiršti, kad DI sistemų tikslumas priklauso nuo duomenų, pagal kuriuos jos yra apmokytos, kokybės bei dezinformacijos metodų sudėtingumo, todėl šioje srityje svarbus tolesnis technologijų vystymas.
Ar matote dirbtinį intelektą kaip patikimą partnerį kovoje su melagienomis, ar yra pavojus, kad jis gali būti panaudotas ir dezinformacijos kūrimui?
Dirbtinis intelektas (DI) turi didelį potencialą būti efektyviu įrankiu kovoje su melagienomis. Pavyzdžiui, DI algoritmai gali padėti aptikti netikras paskyras ir žalingą turinį socialiniuose tinkluose, taip pat analizuoti ir klasifikuoti informaciją realiuoju laiku, padėdami identifikuoti netikras naujienas ir apsaugoti informacinę erdvę. Tačiau reikia pabrėžti, kad dirbtinio intelekto patikimumas labai priklauso nuo etiško naudojimo, griežtos priežiūros ir nuolatinio technologijų tobulinimo. Be tinkamų apsaugos priemonių, DI gali ne tik nepadėti kovoti su dezinformacija, bet ir prisidėti prie jos plitimo.
Teigčiau, kad istorijoje dar nebuvo tokio patogaus ir visiems lengvai prieinamo įrankio dezinformacijos kūrimui, kaip dirbtinio intelekto programos. Generatyvinis DI, pavyzdžiui, gali būti naudojamas kuriant realistiškai atrodančius melagingus vaizdus, vaizdo įrašus ir tekstus, kurie gali klaidinti visuomenę. Tokios DI sukurtos dezinformacijos poveikis gali būti ypač žalingas, nes tai gali būti panaudota manipuliuojant viešąja nuomone ir keliant grėsmę demokratinėms institucijoms. O ką jau kalbėti kokią žalą gali padaryti tikroviškai sugeneruoti balso įrašai, kurie jau dabar skamba bauginančiai tikroviškai.
DI gali būti veiksmingas kovos su melagienomis įrankis, tačiau jis taip pat gali tapti pavojingu ginklu dezinformacijos kūrėjų rankose, jei nebus naudojamas atsakingai ir su tinkamomis saugumo priemonėmis. Todėl būtina nuolatos tobulinti DI technologijas ir užtikrinti, kad jos būtų naudojamos etiškai, siekiant apsaugoti visuomenę nuo dezinformacijos poveikio.
Pabaigai, kaip manote, kokia bus dirbtinio intelekto įtaka mūsų gyvenimui ateityje? Ar matote jį kaip neatsiejamą mūsų ateities dalį, ar kaip iššūkį, su kuriuo dar teks susidurti?
Dirbtinio intelekto (DI) įtaka mūsų gyvenimui ateityje bus ne tik didžiulė, bet ir visapusiška. Jau šiandien matome, kaip DI keičia daugelį kasdienio gyvenimo aspektų, ir šis poveikis ateityje tik didės. Nors DI pažanga atneš nemažai naudos, ji taip pat iškels svarbių iššūkių, įskaitant etines problemas, darbo vietų perkėlimą, privatumo apsaugos klausimus bei galimą piktnaudžiavimą dirbtinio intelekto technologijomis.
Nepaisant šių iššūkių, potenciali DI nauda yra tikrai didelė. Sveikatos priežiūros srityje DI gali padėti anksti diagnozuoti ligas ir personalizuoti gydymą. Švietimo srityje jis gali patobulinti mokymosi procesus, pritaikydamas juos kiekvienam mokiniui individualiai. Pramonės sektoriuose DI gali padidinti efektyvumą ir sumažinti išlaidas, tuo pačiu automatizuodamas daugelį kasdienių užduočių, taip pagerindamas mūsų gyvenimo kokybę.
Toliau plėtojant dirbtinį intelektą, esminė užduotis bus rasti pusiausvyrą tarp jo teikiamos naudos ir iššūkių, užtikrinant, kad DI technologijos būtų kuriamos ir naudojamos atsakingai, atsižvelgiant į visuomenės gerovę ir ilgalaikius interesus.