12 Sep Švietimas skaitmeniniame amžiuje. Kibernetinio saugumo iššūkiai ir mokymasis saugiai naršyti internete.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vaikai vis daugiau laiko praleidžia internetinėje erdvėje. Naujos technologijos, socialinės žiniasklaidos platformos, žaidimai ir socialiniai tinklai tampa neatsiejama vaikų kasdienybės dalis. Pastebima, kad jaunimas internete praleidžia daugiau nei keletą valandų per dieną. Tai apima žaidimus, socialinius tinklus, vaizdo įrašų žiūrėjimą, mokymąsi ir kitas internetines veiklas. Žinoma, interneto naudojimo laikas gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, pomėgių, šeimos taisyklių ir kitų veiksnių, tačiau pastebima tendencija, kad vis jaunesniame amžiuje vaikai pradeda naudotis internetu ir jame leisti savo laisvalaikį.
Nepaisant galybės naudingos informacijos, kurią galima rasti kibernetinėje erdvėje, nereikėtų pamiršti ir joje slypinčių pavojų, ar potencialių grėsmių. Net ir labai atidžiai kontroliuojant ir filtruojant internetinį turinį, išlieka rizika susidurti su dezinformacija, kurią ne visada lengva atpažinti ir nuo jos apsisaugoti. Vaikai, kurie neturi pakankamai išvystytų kritinio mąstymo įgūdžių, gali lengvai patikėti apgaulinga informacija, kuri gali vesti į neteisingus įsitikinimus apie įvairius dalykus, įskaitant politiką, sveikatą, istoriją ir kt. Dezinformacija gali taip pat turėti neigiamą poveikį vaikų emocinei gerovei. Jie gali jausti nerimą, baimę, ar netgi paniką dėl melagingos informacijos. Būtent dėl šių priežasčių svarbu, kad vaikai būtų tinkamai supažindinami su kibernetinės saugos taisyklėmis ir atsakingu interneto naudojimu nuo pat ankstyvo amžiaus.
Šią temą plačiau nagrinėsime su informacinių technologijų programinės įrangos specialiste, buvusia informacinių technologijų korepetitore Goda Bačianskaite, kuri pasidalins savo įžvalgomis apie vaikų švietimą ir jame esančias spragas.
Goda, ar galite įvardinti didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikai informacinių technologijų pamokose?
Problemų būna įvairių, jas skirstyčiau į dvi rūšis – edukacijos spragos ir logikos problemos. Su edukacijos spragomis mokiniai susiduria dažniau, šios problemos lengviau išsprendžiamos, užtenka tik surinkti daugiau informacijos ir ją pateikti suprantamesniu formatu. Edukacijos spragos neretai matomos ir kibernetinės saugos kontekste – vaikai tiesiog nežino, kodėl yra svarbu kurti saugius slaptažodžius, lankytis tik patikimose svetainėse ir pan. Su logikos problemomis dažniausiai susiduriama mokantis programavimo pagrindų, nes programavime, kaip ir matematikoje, loginis mąstymas yra vienas iš reikalingiausių sugebėjimų. Logikos problemas išspręsti trunka daugiau laiko, kadangi dažnai neužtenka paprasto paaiškinimo – loginį mąstymą reikia nuolat ugdyti. Loginis mąstymas taip pat padeda kritiškai mąstyti, o tai leidžia apsaugoti save internete.
Jūsų manymu, ar vaikai praleidžia daug laiko kibernetinėje erdvėje?
Vaikai šiais laikais praleidžia labai daug laiko kibernetinėje erdvėje – tiek bendravimui su draugais, žaidimams ar kitoms pramogoms, tiek ir mokydamiesi, dalyvaudami ugdymo procese.
Ar manote, kad vaikai yra susipažinę su kritinio mąstymo ir saugaus interneto naudojimo įgūdžiais, kurie padėtų jiems išvengti potencialių pavojų internete?
Kiek vaikai turi saugaus interneto naudojimo įgūdžių labai priklauso nuo jų amžiaus, pakankamai gerus įgūdžius turi nebent tik dalis vyresniųjų klasių moksleivių. Jaunesni vaikai deja neturi reikiamų įgūdžių ir kritinio mąstymo apsaugoti save interneto erdvėje, nors ja dažnai naudojasi. Vaikai apskritai yra lengvai paveikiama ir pažeidžiama visuomenės dalis – jų saugumas kibernetinėje erdvėje yra ypatingai svarbus.
Ar galvojate, kad kibernetinio saugumo mokymai turėtų būti privalomi, ir kodėl?
Taip, kibernetinio saugumo mokymai turėtų būti privalomi. Interneto erdvė yra didžiulė, naivu tikėtis, kad joje nėra pavojingų dalykų – jie slypi visur. Nemokant savęs apsaugoti kibernetinėje erdvėje atsiranda begalės pavojų, kurie lengvai gali persikelti iš internetinės erdvės į fizinę aplinką.
Kokius patarimus galėtumėte duoti vaikams, norintiems išvengti dezinformacijos ir kritiškai įvertinti rastą informaciją internete?
Visą informaciją, rastą internete rekomenduoju priimti „su žiupsneliu druskos“ – informacija labai dažnai būna šališka, subjektyvi. Raskite patikimus informacijos šaltinius, edukuokite save tokiomis temomis kaip patvirtinimo šališkumas (angl. confirmation bias), kad ieškodami informacijos internete mokėtumėte užduoti klausimus teisingai, nesiremiant jau susidariusia subjektyvia nuomone. Taip pat rekomenduočiau rastą informaciją patikrinti keliuose šaltiniuose, kad įvertinti jos nešališkumą.