03 Mar Doomscrolling – pavojingas įprotis: psichologo-psichoterapeuto patarimai kaip nuo jo apsisaugoti ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą
Nuolat didėjantis skaitmeninės informacijos prieinamumas lemia naujus žmonių elgsenos modelius internete. Vienas jų – doomscrolling, tai elgesio modelis, kai žmogus nesąmoningai leidžia laiką skaitant negatyvią informaciją socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose ar kitose platformose. Šis įprotis ypač išryškėjo pandemijos metu, kai daugelis žmonių norėjo sekti nuolat besikeičiančią situaciją pasaulyje. Nors siekis būti informuotam savaime nėra blogas, doomscrolling dažnai tampa žalingu įpročiu, nes žmogus nepastebi, kaip praleidžia valandas naršydamas turinį, kuris kelia nerimą ir sukelia psichologinį stresą.
Lietuvos kontekste šis reiškinys nėra išimtis. Gyventojai aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir naujienų portalais, siekdami sekti geopolitines grėsmes, ekonomikos situaciją ar socialinius iššūkius. Tačiau žiniasklaidoje dažnai dominuoja intriguojantis turinys, kuris kelia stiprias emocijas ir skatina kuo ilgiau užsibūti informacijos sraute.
Be emocinių pasekmių, doomscrolling taip pat didina tikimybę susidurti su melagingomis naujienomis ar dezinformacija. Socialiniai tinklai ir naujienų platformos naudoja algoritmus, kurie analizuoja vartotojų elgesį internete ir teikia jiems individualiai pritaikytą turinį. Šių algoritmų tikslas – išlaikyti vartotoją kuo ilgiau aktyvų platformoje, todėl jie pirmenybę teikia turiniui, kuris kelia stiprias emocijas. Jei vartotojas dažnai spaudžia nuorodas į intriguojantį ar negatyvų turinį, algoritmai pateikia daugiau panašios informacijos, kuri uždaro žmogų į informacinį burbulą. Toks burbulas ne tik riboja galimybę gauti subalansuotą informaciją, bet ir didina pažeidžiamumą dezinformacijos šaltiniams.
Socialinių tinklų algoritmai stebi, kaip vartotojai sąveikauja su turiniu – ką jie skaito, kas jiems patinka ar ką jie komentuoja. Remdamiesi šiais duomenimis, algoritmai atrenka turinį, kuris, jų manymu, labiausiai domina vartotoją, tačiau jie neatsižvelgia į emocinę ar psichologinę vartotojo būklę, todėl dažnai siūlo turinį, kuris provokuoja nerimą ar kitus negatyvius jausmus. Pavyzdžiui, jei žmogus dažnai žiūri negatyvias naujienas apie ekonomines krizes, algoritmai gali pradėti rodyti daugiau su krize susijusio turinio, net jei jis nėra pagrįstas faktais ar objektyvumu.
Šia tema kalbiname psichologą-psichoterapeutą Eriką Siudiką. Specialistas pasidalins patarimais, kaip apsaugoti save nuo doomscrolling pinklių ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Erikai, ar pastebite Lietuvoje tendenciją, kad žmonės tampa emociškai jautresni, nes per daug laiko praleidžia skaitydami negatyvų turinį internete? Ar galėtumėte pasidalinti patarimais, kaip nuo to apsisaugoti?
Doomscrolling, mano akimis, kyla iš vidinio tuštumos jausmo. Kai gyvenime trūksta aiškios krypties ar prasmės. Tuomet gyvenimiška energija lengvai nukrypsta į nenutrūkstamą informacijos srautą – lyg tikėtume, kad kažkur tarp tų naujienų rasime atsakymus. Tačiau iš tiesų tai tik gilina nerimą ir kelia dar daugiau klausimų.
Šią tendenciją pastebiu ir Lietuvoje. Dirbdamas su klientais matau, kad žmonės dažnai skundžiasi nuovargiu, nerimu ir bejėgiškumo jausmu, kuris kyla iš nuolatinio negatyvių naujienų srauto. Daugelis net nepastebi, kaip doomscrolling tampa automatiniu įpročiu, bandydamas užpildyti vidinę tuštumą ar išvengti nepatogių jausmų.
Taigi, norint ištrūkti iš užburto doomscrolling rato, svarbu mokytis atpažinti šį įprotį ir pradėti veikti sąmoningiau. Pirmasis žingsnis – mokytis pastebėti, ką jaučiame. Kai pagauname save skaitant naujienas be aiškaus tikslo, verta akimirką sustoti ir paklausti savęs: „Ką aš dabar jaučiu?”. Dažnai tai atskleidžia, kad naršymas – tik būdas išvengti nuovargio, nerimo ar pasimetimo jausmo.
Antra, svarbu sutelkti dėmesį į prasmingas veiklas, kurios suteikia prasmę mūsų kasdienybei. Pabandykime prisiminti, kas mums iš tiesų yra svarbu: kokie žmonės, kokios veiklos suteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo. Tai leidžia nukreipti energiją į tai, kas maitina mus iš vidaus ir padeda jaustis tvirčiau.
Dar vienas naudingas žingsnis – riboti laiką skaitant naujienas. Galime nusistatyti konkrečias laiko ribas, pavyzdžiui, skirti naujienoms tik 20 minučių per dieną. Tai padeda pastebėti, kad mažesnis informacijos kiekis iš tiesų mažina stresą ir leidžia lengviau kontroliuoti emocijas.
Taip pat verta kurti asmeninę savo erdvę, atkuriant ryšį su savimi. Kartais doomscrolling signalizuoja, kad esame praradę šį ryšį. Išjungus ekranus ir leidžiant sau pabūti tyloje, gamtoje ar atlikti kvėpavimo pratimus, atsiranda galimybė nusiraminti ir atkurti vidinę pusiausvyrą. Tuo pačiu svarbu sąmoningai rinktis, kokius informacijos šaltinius įsileidžiame į savo erdvę. Ne viskas, ką skaitome, yra vienodai svarbu ar naudinga.
Kai žmonės išmoksta atpažinti šiuos signalus ir nukreipti energiją į tai, kas iš tiesų svarbu, jie pastebi, kad mažiau laiko skiriant naujienoms atsiranda daugiau erdvės tikriems, gyviems santykiams ir veikloms, kurios suteikia gyvenimui prasmės.