29 Apr Dirbtinis intelektas ir marketingas: rizikos, tendencijos ir galimybės
Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar daro milžinišką įtaką marketingui, žiniasklaidai ir mūsų kasdieniam informacijos vartojimui. Jis leidžia kurti personalizuotas reklamas, optimizuoti turinio sklaidą ir analizuoti vartotojų elgesį greičiau nei bet kada anksčiau. Tačiau kartu atsiranda ir naujų iššūkių – DI gali būti naudojamas ne tik inovatyviems sprendimams, bet ir dezinformacijai skleisti. Kaip ši technologija keičia skaitmeninę erdvę, kokias galimybes suteikia verslui ir kokias rizikas kelia visuomenei?
Apie tai kalbamės su Rūta Donovan, dirbtinio intelekto sprendimus marketingui kuriančios įmonės vadove.
Rūta, kaip socialinių tinklų ir paieškos sistemų algoritmai prisideda prie dezinformacijos ir klaidinančios reklamos plitimo internete?
Manau, kiekviena epocha turi savo socialines erdves – anksčiau tai buvo miesto aikštės, o dabar didelė dalis mūsų bendravimo persikėlė į socialinius tinklus. Čia sužinome naujausias žinias, sekame draugų bei artimųjų gyvenimo įvykius, dalijamės informacija. Todėl socialinių tinklų algoritmai daro didžiulę įtaką mūsų kasdieniam informacijos suvokimui, ir juos suprasti yra labai svarbu – kitaip galime lengvai tapti dezinformacijos aukomis.
Pavyzdžiui, neseniai mano mama socialiniuose tinkluose rado tariamai patikimą naujieną apie garsų Lietuvos politiką, kuris esą laimėjo didelę pinigų sumą ir dėl to bėgo nuo policijos Lenkijoje. Ji tikino, kad straipsnį perskaitė naujienų portale „Delfi“, nes jis jai buvo parodytas „Facebook“ naujienų sraute. Kai ji atsiuntė man nuorodą, puslapis vizualiai atrodė identiškas „Delfi“, tačiau iš tikrųjų tai buvo klaidinanti informacija, išplatinta per apgaulingą svetainę. Net pati būčiau galėjusi tuo patikėti, jei nebūčiau įsigilinusi į šaltinį.
Šis pavyzdys rodo, kaip lengvai algoritmai gali sustiprinti dezinformacijos sklaidą. Kadangi socialiniuose tinkluose informacija gali būti lengvai dalijamasi, net artimieji, kuriais pasitikime, gali netyčia prisidėti prie melagingų naujienų platinimo. Dėl šios priežasties ypač svarbu išmokti kritiškai vertinti šaltinius ir nepasitikėti viskuo, ką matome internete.
Patys algoritmai nėra nei geri, nei blogi – jų pagrindinis tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti mūsų dėmesį, rodant turinį, kuris mus labiausiai sudomins. Problema kyla tada, kai klaidinanti informacija yra plačiai dalijamasi ir sustiprinama tų pačių algoritmų, nes jie nesugeba atskirti tiesos nuo melagingų naujienų.
Be to, pastebiu, kad vyresnio amžiaus žmonėms dažnai trūksta įgūdžių, padedančių atpažinti dezinformaciją. Anksčiau informacija nebuvo taip lengvai prieinama kaip dabar, todėl vyresni žmonės dažnai labiau pasitiki tuo, ką randa internete. Šioje srityje labai svarbi edukacija – reikia aiškinti, kaip veikia algoritmai ir kodėl svarbu tikrinti šaltinius.
Taigi, nors patys algoritmai nėra nei blogi, nei geri, mūsų atsakomybė yra kritiškai vertinti informaciją, kurią jie mums pateikia. Verta ne tik tikrinti šaltinius, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kuo dalijasi mūsų artimieji, bei, jei reikia, patarti jiems būti atsargesniems.
Galbūt turite patarimų, kaip atpažinti netikras internetines parduotuves ir apsisaugoti nuo sukčių?
Kalbant apie algoritmus ir informacijos srautą internete, susiduriame ne tik su melagingomis naujienomis, bet ir su netikromis internetinėmis parduotuvėmis. Tai puiki terpė sukčiams, siekiantiems įvilioti žmones į spąstus. Todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti netikras
parduotuves ir apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių.
Netikros internetinės parduotuvės dažnai būna sukurtos taip, kad pirkimo procesas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis. Tai susiję su rinkodaros principu, vadinamu „trinties mažinimu“ (angl. frictionless experience), kuris skatina impulsyvius pirkimus. Profesionaliai sukurta svetainė gali atrodyti visiškai patikima – nuo patrauklių nuotraukų iki sklandaus atsiskaitymo proceso. Tačiau būtent tai ir turėtų kelti įtarimą – jei viskas vyksta pernelyg greitai ir be jokių patikrinimų, verta stabtelėti ir įvertinti, ar parduotuvė tikrai patikima.
Norint išvengti sukčių, pirmiausia verta patikrinti, ar parduotuvė yra oficialiai registruota. Lietuvoje daugelis teisėtų svetainių savo puslapio apačioje (footer) pateikia įmonės rekvizitus, tokius kaip pavadinimas, registracijos vieta, savininkas ir kiti juridiniai duomenys. Tai įprasta ir Vokietijoje bei kitose šalyse, kur skaidrios įmonės privalo viešai skelbti tokią informaciją. Jei tokių duomenų nėra arba jie atrodo neaiškūs, tai jau pirmas ženklas, kad reikėtų būti atsargiems.
Lygiai taip pat, kaip niekam nepatikėtume savo banko kortelės fizinėje parduotuvėje be jokio tikrumo, jog tai saugu, internete taip pat turėtume būti budrūs. Aš pati stengiuosi nepirkti iš parduotuvių, kurių nepažįstu. Pirmas žingsnis prieš perkant – sustoti ir paklausti savęs, ar man tikrai reikia šio daikto. Tai svarbu ne tik saugumo, bet ir ekologijos požiūriu. Jei nusprendžiu, kad pirkti verta, antras žingsnis – nuodugniai patikrinti svetainę, rekvizitus ir informaciją apie įmonę. Tik taip galime išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir savo asmeninių duomenų patekimo į sukčių rankas.
Kokią įtaką dirbtinis intelektas daro marketinui? Ar jis padeda kovoti su dezinformacija, ar priešingai – suteikia naujų galimybių klaidinančiam turiniui plisti?
Dirbtinis intelektas pastaraisiais metais iš esmės pakeitė mūsų gyvenimus. Manau, daugelis jau naudojasi įvairiais įrankiais, pavyzdžiui, garso įrašų pavertimu tekstu, greitu nuotraukų ar vaizdo įrašų redagavimu. Netgi savo telefone galiu ištrinti kitų žmonių atvaizdus iš nuotraukų – tai atrodo smagu, tačiau kartu suteikia galimybę iškreipti tikrovę.
Kai prieš dvejus metus dalyvavau Atlantic Council organizuotuose kursuose apie dezinformaciją, viena iš didžiausių aptartų grėsmių buvo manipuliuojami vaizdo įrašai. Dabar ši problema tampa vis aktualesnė. Pavyzdžiui, neseniai internete išplito vaizdo įrašas, kuriame, pasitelkus dirbtinį intelektą, buvo sukurta iliuzija, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tariamai susimušė su Donaldu Trumpu. Taip pat socialiniuose tinkluose galima rasti kanalų, kuriuose su aktorių veidais ir balsais sukuriami visiškai netikri vaizdo įrašai – jie gali šokti iš lėktuvo, bėgti maratoną, daryti bet kokius dalykus, nors realybėje jie net nedalyvavo filmavime. Kai kurie iš šių dirbtinių vaizdų atrodo tokie įtikinami, kad žmogus, nepatikrinęs šaltinio, gali lengvai patikėti jų autentiškumu.
Būtent tai yra didžiausia rizika – politiniai įvykiai gali būti iškreipiami, manipuliuojami, o visuomenė gali būti suklaidinta. Mes esame įpratę tikėti vaizdo įrašais kaip patikimu informacijos šaltiniu, tačiau jei neįpratinsime savęs tikrinti faktų, dezinformacija gali sukelti rimtų pasekmių – net ir tarptautinius konfliktus. Šiuo metu dauguma dirbtinio intelekto generuojamų vaizdų dar nėra visiškai įtikinami, tačiau per kelerius metus technologija smarkiai patobulės, ir net ekspertams gali būti sudėtinga atskirti tikrą turinį nuo suklastoto.
Kita vertus, dirbtinis intelektas suteikia ir didžiulių galimybių verslui bei kūrėjams. Dabar sukurti profesionalų reklaminį vaizdo įrašą galima be didelių investicijų ar sudėtingų įgūdžių. Nebereikia būti Photoshop ekspertu, kad sukurtum aukštos kokybės vizualinį turinį savo verslui ar net asmeniniams projektams.
Tačiau kartu su šiomis naujomis galimybėmis turime išmokti atsakingai vertinti informaciją, kurią matome internete. Jei anksčiau atrodė, kad tik nuotraukos gali būti lengvai manipuliuojamos, dabar dirbtinis intelektas atveria kelius iškreipti net vaizdo įrašus. Tai tampa dideliu iššūkiu, su kuriuo turėsime išmokti susidoroti tiek kaip vartotojai, tiek kaip visuomenė.