Kai ištinka krizė, pirmiausia sutrinka tai, kas žmogui svarbiausia – aiškumas. Neapibrėžtumas tampa nematomu, bet galingu streso šaltiniu. Žmogus natūraliai siekia prognozuoti ateitį, tačiau krizės sąlygomis tai neįmanoma. Būtent tada, kai nežinome, griebiamės bet ko – pirmos pasitaikiusios versijos, emocinio paaiškinimo ar socialinių tinklų gandų.
Psichologinis pažeidžiamumas tampa viena pagrindinių silpnų grandžių sprendimų priėmimo, pasitikėjimo institucijomis ir visuomenės veiklumo prasme. Empiriniai duomenys rodo, kad krizių metu žmonės linkę patirti informacinį šoką: informacijos kiekis išauga, jos patikimumas tampa neaiškus, o emocinis fonas – intensyvus. Tokiose sąlygose mąstymo klaidos – tokios kaip skubotas, emocinis sprendimų priėmimas, įvairūs nuokrypiai, polinkis į pseudoautoritetų priėmimą – tampa norma. Streso ir informacinio spaudimo sąlygomis mažėja sprendimų kokybė, išauga klaidų tikimybė.
Dezinformacijos skleidėjai šiuos žmogaus elgsenos modelius aktyviai išnaudoja, siekdami demoralizuoti, fragmentuoti, ar klaidinti visuomenę bei institucinius sprendimų priėmėjus. Tai reiškia, kad valstybės atsparumas informacinėms ir psichologinėms atakoms priklauso ne tik nuo komunikacijos kanalų kontrolės, bet ir nuo visuomenės bei institucijų gebėjimo kritiškai ir emociškai atsakingai reaguoti į informacinį stresą.
Savivaldos lygmenyje sprendimų priėmimas tokiomis aplinkybėmis tampa ypač jautrus. Veikiama spaudžiant laikui, esant informacijos trūkumui ir dideliam bendruomenės spaudimui. Kyla rizika pervertinti pavienes žinutes, įsitraukti į emocinį triukšmą arba atidėlioti būtinus sprendimus. Todėl veiksmų pagrindu turi būti iš anksto parengti planai, aiškus atsakomybių pasiskirstymas ir gebėjimas veikti nuosekliai, net kai viskas neaišku. Krizėje svarbu ne viską žinoti, o išlaikyti pasitikėjimą – tiek vidinį, tiek visuomenės.
Todėl savivaldybių darbuotojus kvietėme į mokymus „Psichologinis ir informacinis atsparumas krizės akivaizdoje“, kurių metu dalyviai įgyjo teorinių žinių ir praktinių įrankių, kaip atpažinti manipuliacijas informacijoje, kaip stiprinti savo bei bendruomenės psichologinį atsparumą bei kaip efektyviai veikti krizės akivaizdoje.
Mokymų medžiagą surinkome į leidinį – Psichologinis ir informacinis atsparumas krizės akivaizdoje – skirtą valstybės tarnyboje dirbantiems specialistams bei visiems kitiems, siekiantiems pasiruošti krizinėms situacijoms.
Projekto partneriai: Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija ir Vokietijos ambasada Vilniuje.
