Psichologinis ir informacinis atsparumas krizės akivaizdoje. Atmintinė 2.0

Kintanti saugumo aplinka verčia iš naujo įvertinti visuomenės gebėjimą atsispirti informaciniam bei psichologiniam spaudimui. Atsižvelgdami į permainingus pavojus informacinėje erdvėje, pristatome atnaujintą „Psichologinio ir informacinio atsparumo krizės akivaizdoje” leidinį.

Šiuolaikinės grėsmės – nuo karinio konflikto iki informacinio karo – apima ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir psichologinį visuomenės bei institucijų atsparumą. Psichologinis pažeidžiamumas tampa viena pagrindinių silpnų grandžių sprendimų priėmimo, pasitikėjimo institucijomis ir visuomenės veiklumo prasme.

Empiriniai duomenys rodo, kad krizių metu žmonės linkę patirti informacinį šoką: informacijos kiekis išauga, jos patikimumas tampa neaiškus, o emocinis fonas – intensyvus. Tokiose sąlygose mąstymo klaidos – tokios kaip skubotas, emocinis sprendimų priėmimas, įvairūs nuokrypiai, polinkis į pseudoautoritetų priėmimą – tampa norma. Streso ir informacinio spaudimo sąlygomis mažėja sprendimų kokybė, išauga klaidų tikimybė.

Dezinformacijos skleidėjai šiuos žmogaus elgsenos modelius aktyviai išnaudoja, siekdami demoralizuoti, fragmentuoti ar klaidinti visuomenę bei institucinius sprendimų priėmėjus. Tai reiškia, kad valstybės atsparumas informacinėms ir psichologinėms atakoms priklauso ne tik nuo komunikacijos kanalų kontrolės, bet ir nuo visuomenės bei institucijų gebėjimo kritiškai ir emociškai atsakingai reaguoti į informacinį stresą.

Svarbu išskirti, kad psichologinio atsparumo dalis yra susijusi ne tik su gebėjimu atpažinti manipuliacinį turinį, bet ir su įpročiu atidžiai vertinti informacinius šaltinius ir jų patikimumą. Įgūdis sustoti prieš reaguojant, palyginti ir neplatinti nepatikimo turinio padeda mažinti klaidinančios informacijos poveikį, padeda priimti racionalius sprendimus krizės akivaizdoje.

Šiame krizių ir karo kontekste psichologinio atsparumo stiprinimas tampa investicija, apimančia ne tik emocinės savireguliacijos principus, mažinančius individualų ir institucinį paralyžių, bet ir kritinio mąstymo lavinimą bei sprendimų priėmimo kokybės stiprinimą veikiant spaudimo sąlygomis. Pati karo tema kelia stresą, baimę ir motyvacijos ruoštis stygių. Psichologinis atsparumas yra sudėtinė valstybės saugumo ir visuotinės gynybos dalis.